Šalių susitarimu nutraukiant darbo sutartį, pasiūlymas turi būti pateiktas raštu, jame turi būti išdėstytos darbo sutarties nutraukimo sąlygos nuo kada pasibaigia darbo santykiai, koks yra kompensacijos dydis, kokia nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymo tvarka ir kita. Koks socialinės pašalpos dydis?

Nepasiturintiems bendrai kai suteikta bendros ligos grupę asmenims ir vieniems gyvenantiems asmenims skiriama piniginė socialinė parama: socialinė pašalpa; būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos. Kas yra laikoma bendrai gyvenančiais asmenimis? Bendrai gyvenantys asmenys — sutuoktiniai ir jų vaikai įvaikiai iki 18 metų; susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų nepilnamečiai vaikai įvaikiaiarba vienas iš tėvų ir jo vaikai įvaikiai iki 18 metų; neįregistravę santuokos ir bendrą ūkį tvarkantys pilnamečiai ar veiksniais pripažinti nepilnamečiai vyras ir moteris ir jų vaikai įvaikiai iki 18 metų.

Vaikai, kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta globa ar rūpyba, į bendrai gyvenančių asmenų, kurie paskirti globėjais ar rūpintojais, sudėtį neįskaitomi. Kas laikomas vienu gyvenančiu asmeniu?

Vienas gyvenantis asmuo — vienas gyvenantis vyresnis kaip 18 metų asmuo arba veiksniu pripažintas nepilnametis, kuris yra nesusituokęs įskaitant santuoką nutraukusius asmenistaip pat susituokęs, tačiau teismo sprendimu gyvenantis skyrium, neturintis vaikų įvaikių arba jų turintis, tačiau teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium ar dėl santuokos nutraukimo vaikai įvaikiai yra likę gyventi su kitu sutuoktiniu.

Sergantiems Covid liga atmintinė.

Kam yra taikomas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas? Įstatymas taikomas Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims: 1 Lietuvos Respublikos piliečiams; 2 užsieniečiams, turintiems Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje; 3 Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka išduoti dokumentai, patvirtinantys ar suteikiantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, ir kurie ne mažiau kaip 3 mėnesius gyvena Lietuvos Respublikoje.

Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams darbuotojams taip pat savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams reikalavimas ne mažiau kaip 3 mėnesius gyventi Lietuvos Respublikoje netaikomas; 4 užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje arba laikinoji apsauga; 5 Australijos, Japonijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos piliečiams ir jų šeimos nariams, kuriems išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir kurie ne mažiau kaip 3 mėnesius gyvena Lietuvos Respublikoje.

Šių valstybių piliečiams darbuotojams taip pat savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams reikalavimas ne mažiau kaip 3 mėnesius gyventi Lietuvos Respublikoje netaikomas.

Main Navigation

Kada bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę gauti socialinę pašalpą? Bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jei kreipimosi metu: 1. Asmenims, kurie nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir ar tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą arba kreipėsi, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir ar išlaikymas nebuvo priteistas, arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas, kompensacijos neskiriamos, o socialinę pašalpą turi teisę gauti tik vaikas vaikaiišskyrus atvejį, kai asmenys augina vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos kaip jos pasekmėir pateikia tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą.

kai suteikta bendros ligos grupę

Asmenys, auginantys vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos kaip jos pasekmėir pateikę tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą, turi teisę gauti socialinę pašalpą ir kompensacijas.

Kada bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę gauti būsto šildymo išlaidų, išlaidų geriamajam vandeniui bei išlaidų karštam vandeniui kompensacijas toliau - kompensacijos? Teisę į kompensacijas turi gyvenamąją vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo, jei kreipimosi metu: 1.

Studijų aplinka

Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, turintiems teisę į kompensaciją, kompensacijos skiriamos, jeigu laikotarpiu, už kurį kompensacijos apskaičiuojamos: 1.

Siekiantys gauti kompensacijas būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi būti su nuomotoju raštu sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir ją įregistravę viešame registre.

Asmuo, turintis teisę į kompensacijas deklaruotos gyvenamosios vietos ir nuomojamame būste, ar bendrai gyvenantys asmenys, deklaruojantys gyvenamąją vietą skirtinguose būstuose, privalo pasirinkti vieną iš būstų, už kurį būtų teikiamos kompensacijos.

Akademinių atostogų suteikimo tvarkos apraše toliau — Aprašas išdėstyta tvarka, reglamentuojanti bendruosius Vilkijos žemės ūkio mokyklos toliau — VŽŪM akademinių atostogų mokiniams suteikimo reikalavimus.

Daugiabučio namo savininkai, kurie kreipiasi dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų, turi dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą susirinkime dėl daugiabučio namo atnaujinimo modernizavimo projekto įgyvendinimo pagal Vyriausybės patvirtintą daugiabučių namų atnaujinimo modernizavimo programą ar ją atitinkančią savivaldybės patvirtintą programą, ir, jeigu toks sprendimas svarstomas ir priimamas, dalyvauti įgyvendinant šį projektą.

Koks socialinės pašalpos dydis? Socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui, turinčiam teisę ją gauti, sudaro: 1 skirtumą tarp 1,4 VRP dydžio ,2 Eur vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį - kai socialinė pašalpa mokama ne ilgiau kaip 6 mėnesius; 2 skirtumą tarp 1,2 VRP dydžio ,6 Eur vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį - kai socialinė pašalpa mokama nuo 6 iki 12 mėnesių; 3 skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio ,8 Eur vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį - kai socialinė pašalpa mokama ilgiau kaip 12 mėnesių.

Tuo metu mokamas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis. Kitas atvejais darbdavys gali tenkinti darbuotojo prašymą dėl nuotolinio darbo ir netgi pats siūlyti dirbti nuotoliniu būdu. Dėl nuotolinio darbo šalys galėtų susitarti ir informacinio ryšio priemonėmis, pavyzdžiui, elektroniniu paštu. Tai labiausiai rekomenduojama darbo forma ekstremalios situacijos ir karantino metu, jeigu nuotolinis darbas yra objektyviai įmanomas pagal įmonės ar įstaigos veiklos pobūdį. PRASTOVA Karantino dėl koronaviruso metu ne visais atvejais įmanoma dirbti nuotoliniu būdu, todėl sudėtingais atvejais darbdaviai gali skelbti prastovą arba dalinę prastovą.

Socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai skaičiuojami sudedant visus laikotarpius, kuriais buvo mokama socialinė pašalpa. Jeigu dėl socialinės pašalpos asmuo kreipiasi praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo paskutinio jos gavimo laikotarpio, socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo mėnesio, už kurį mokama socialinė pašalpa, pirmos dienos.

Papildomai socialinė pašalpa skiriama ir mokama už kiekvieną pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu dirbtą mėnesį, bet ne ilgiau kaip už 12 dirbtų mėnesių, ir jos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui sudaro: 1 pirmą-trečią papildomai mokamos socialinės pašalpos mokėjimo mėnesį kai suteikta bendros ligos grupę procentų socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio; 2 ketvirtą-šeštą papildomai mokamos socialinės pašalpos mokėjimo mėnesį - 80 procentų socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio; 3 septintą-dvyliktą papildomai mokamos socialinės pašalpos mokėjimo mėnesį - 50 procentų socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio; 4.

Ūkio subjektų priežiūra

Darbingo amžiaus darbingiems, bet nedirbantiems taip pat savarankiškai nedirbantiems asmenims, išskyrus žemiau norodytus atvejus, socialinės pašalpos dydis yra mažinamas: gavusiam gavusiems socialinę pašalpą nuo 12 mėnesių iki 24 mėnesių — 20 procentų; gavusiam gavusiems socialinę pašalpą nuo 24 mėnesių iki 36 mėnesių — 30 procentų; gavusiam gavusiems socialinę pašalpą nuo 36 mėnesių iki 48 mėnesių — 40 procentų; gavusiam gavusiems socialinę pašalpą nuo 48 mėnesių iki 60 mėnesių — 50 procentų; gavusiam gavusiems socialinę pašalpą ilgiau kaip 60 mėnesių — 50 procentų sumažinta socialinė pašalpa skiriama nepinigine forma, kol asmenys nedirbs taip pat savarankiškai nedirbs arba nedalyvaus savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir ar savivaldybės administracijos parengtoje užimtumo didinimo programoje 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius.

Darbingo amžiaus darbingiems, bet nedirbantiems taip pat savarankiškai nedirbantiems asmenims socialinės pašalpos dydis nemažinimas esant bent vienam iš šių atvejų, kai jie: nedirba dėl priežasčių, nurodytų įstatyme; socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu negavo Užimtumo tarnybos ar kitos valstybės valstybinės įdarbinimo tarnybos pasiūlymo dirbti arba dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse; Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka dalyvauja savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir ar savivaldybės administracijos parengtoje užimtumo didinimo programoje.

kai suteikta bendros ligos grupę

Socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai skaičiuojami sudedant laikotarpius, kuriais buvo mokama socialinė pašalpa. Jeigu asmenys dirbo savarankiškai dirbo arba dalyvavo savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir ar savivaldybės administracijos parengtoje užimtumo didinimo programoje 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo mėnesio, kurį šios aplinkybės atsirado, pirmos dienos.

Koks kompensacijų dydis?

kai suteikta bendros ligos grupę

Jeigu bendrojo naudojimo objekto valdytojas arba savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius savivaldybės administracijai pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad daugiabučio namo buto savininkas, kuris turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją arba ją gauna, nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo modernizavimo projekto įgyvendinimo ir atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą, ir dėl šių asmenų veiksmų neveikimo daugiabučio namo atnaujinimo modernizavimo projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti, nuo kito mėnesio, už kurį skiriama būsto šildymo kompensacija, jo bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam daugiabučio namo buto savininkui skiriama kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis mažinama 50 procentų, o nuo kito šildymo sezono būsto šildymo išlaidų kompensacija neskiriama, bet ne ilgiau kaip 3 metų šildymo sezonus nuo šių aplinkybių atsiradimo.

Kur kreiptis dėl pašalpos ir kompensacijų?

Veido odos uždegiminės ligos: iššūkis ir gydytojui, ir pacientui Veido uždegiminės ligos sėkmingai gydomos ir valdomos, tačiau neretai gali tapti itin nemaloniu asmeninio gyvenimo palydovu. Visų pirma todėl, kad ligų išraiškos veide labai dažnai byloja apie žmogaus psichologinės būsenos bei įprasto gyvenimo pokyčius.

Dėl socialinės pašalpos ir kompensacijų bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės arba savivaldybės, kurios teritorijoje yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, administraciją, o jei bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo gyvenamosios vietos neturi ir neįtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, — į savivaldybės, kurios teritorijoje faktiškai gyvena, administraciją.

Būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo dėl kai suteikta bendros ligos grupę socialinės paramos kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuo nuomojamas būstas, administraciją. Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir ar karantiną, piniginės socialinės paramos mokėjimas pratęsiamas be atskiro prašymo skirti piniginę socialinę paramą, jeigu asmuo šeima turi teisę į šią paramą, tačiau ne ilgiau negu iki mėnesio, kurį šalyje atšaukiama ekstremalioji sąnarių sustingimas kad ir ar karantinas arba sueina jų paskelbimo terminai, pabaigos.

Kokius dokumentus reikia pateikti?

Section 7

Dokumentai, reikalingi socialinei pašalpai ir kompensacijoms gauti: 1. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas; 2. Prašymas-paraiška piniginei socialinei paramai gauti; 3. Pažymos apie pajamas gautas per 3 praėjusius mėnesius kai suteikta bendros ligos grupę mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, arba mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramąjei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų; 4.

Priklausomai nuo aplinkybių, kitos pažymos, reikalingos paramai skirti, jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Kuriam laikotarpiui skiriama socialinė pašalpa ir kompensacijos? Socialinė pašalpa skiriama 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį pateiktas prašymas — paraiška, pirmos dienos, jei kreipimosi ir sprendimo priėmimo metu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į šią pašalpą.

Kompensacijos skiriamos 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo įgijo teisę į kompensacijas, pirmos dienos, tačiau ne daugiau kaip už 2 praėjusius iki prašymo-paraiškos pateikimo mėnesius, jei kreipimosi ir sprendimo priėmimo metu, taip pat laikotarpiu, už kurį skiriamos kompensacijos, turėjo teisę jas gauti. Socialinė pašalpa ir kompensacijos gali būti skiriamos trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu yra žinomos priežastys, dėl kurių bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo per šį laikotarpį neteks teisės į paramą, arba šios paramos dydis pasikeis.

Socialinė pašalpa ir kompensacijos gali būti skiriamos ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu nesikeičia bendrai gyvenančių asmenų sudėtis arba vieno gyvenančio asmens šeiminė padėtis, jų jo pajamos ir turtas.

Faktai apie COVID

Kokios pajamos įskaitomos į pajamas skiriant socialinę pašalpą ir kompensacijas? Apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas neįskaitoma dalis pajamų, gautų pagal darbo sutartį arba kitų darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu ir pajamų, gautų vykdant individualią veiklą, taip pat dalis nedarbo socialinio draudimo ir darbo paieškos išmokų: 20 procentų — bendrai gyvenantiems asmenims, kai suteikta bendros ligos grupę vaikų įvaikiųarba vienam gyvenančiam asmeniui; 25 procentai — bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems vieną ar du vaikus įvaikius ; 30 procentų — bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems tris ar daugiau vaikų įvaikių ; 35 procentai — asmenims, vieniems auginantiems vieną ar du vaikus įvaikius ; 40 procentų — asmenims, vieniems auginantiems tris ar daugiau vaikų įvaikių.

Pajamos imamos išskaičius gyventojų pajamų mokestį, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

kai suteikta bendros ligos grupę

Piniginės lėšos vaikui išlaikyti alimentai į jas mokančio asmens pajamas neįskaitomos. Skiriant socialinę pašalpą, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas neįskaitoma gauta socialinė pašalpa, taip pat papildomai mokama socialinė pašalpa, ir kompensacijos.

Kodėl verta studijuoti šią specialybę?

Skiriant kompensacijas, socialinė pašalpa, išskyrus papildomai mokamą socialinę pašalpą, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas įskaitoma, o kompensacijos — neįskaitomos.

Kaip apskaičiuojamos vidutinės bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamos socialinei pašalpai ir kompensacijoms gauti? Minėta tvarka netaikoma, jeigu per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, buvo gauta vienkartinė išmoka ar iš karto už 2 ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos. Kokie normatyvai taikomi kompensacijoms apskaičiuoti?

Akademinių atostogų suteikimo tvarka

Kas įskaitoma į turtą skiriant socialinę pašalpą ir kompensacijas? Į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turtą įskaitoma per piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpį, praėjusį nuo paskutinio duomenų apie turtą pateikimo, perleisto nuosavybėn kitam asmeniui turto arba jo dalies vertė, kuri nenurodoma kaip bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybėn įsigyto naujo turto vertė ar gautos piniginės lėšos.

Kaip apskaičiuojama turimo turto vertė? Viso turimo turto vertė apskaičiuojama savivaldybėje sumuojant visų bendrai gyvenančių asmenų turimą turtą: įregistruotų pastatų, sodo namelių, žemės sklypų vertes jos gaunamos savivaldybėje iš valstybės įmonės Registrų centrasgyvulių, paukščių, žvėrelių ir bičių šeimų vertes jei jos viršija Eurapskaičiuotas savivaldybėje pagal specialią skaičiuoklę, ir paties pareiškėjo prašymo-paraiškos lentelėse nurodyto turto vertes.

kai suteikta bendros ligos grupę

Priimant sprendimą dėl piniginės socialinės paramos teikimo, turi būti apskaičiuota ne tik nuosavybes teise turimo turto vidutinė rinkos vertė, bet ir šio turto normatyvinė vertė, kurią neviršijus nepasiturintiems gyventojams gali būti skiriama piniginė socialinė parama. Bendras turto vertės normatyvas tai rodiklis, kuriuo remiamasi nustatant asmens teisę į piniginę socialinę paramą ir su kuriuo lyginama faktiškai turimo turto vertė.

VDI veikla

Kaip nustatomas turto vertės normatyvas? Nekilnojamojo turto vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant abiejų tipų būsto ir žemės ploto nekilnojamojo turto normatyvines vertes.

Kilnojamojo turto, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant 20 valstybės remiamų pajamų dydžius vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 15 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui ir 10 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam vaikui įvaikiui iki 18 metų.

Piniginių lėšų normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant 15 valstybės remiamų pajamų dydžius vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 10 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui ir 5 valstybės remiamų pajamų dydžius kiekvienam vaikui įvaikiui iki 18 metų.

kai suteikta bendros ligos grupę

Turto vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant nekilnojamojo turto vertės normatyvą ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių bei pajų vertės normatyvą.

Kokio dydžio yra nekilnojamojo turto normatyvai?