Procedūrą kartoti kartus. Tačiau naujų technologijų ŽIV tyrimai leidžia sutrumpinti inkubacinį laikotarpį iki 10 dienų. Bakterijų sporos patekusios į palankią terpę bedeguonėje aplinkoje, besidaugindamos pradeda gaminti botulino toksinus. Lėtinis sinusitas neretai aptinkamas tik rentgeno spinduliais peršvietus ligonio sinusus arba atlikus kompiuterinę tomografiją. Šia liga gali sirgti galvijai, ožkos, avys, kiaulės bei šunys.
Su džok gali padėti išsigydyti nudilusius kelių sąnarius
ŽIV ligos inkubacinis laikotarpis trunka 3—24 savaites. Šiuo laikotarpiu nepavyksta aptikti ŽIV antikūnų ir nėra jokių ligos simptomų.
Komentuoti
Tačiau naujų technologijų ŽIV tyrimai leidžia sutrumpinti inkubacinį laikotarpį iki 10 dienų. Ūminės ŽIV infekcijos sindromas pasireiškia karščiavimu, limfmazgių padidėjimu, gerklės, raumenų, sąnarių skausmais, odos bėrimu panašu į gripo simptomus ir trunka 2—6 savaites.
Lėtinė besimptomė ŽIV infekcija vidutiniškai trunka 5—7 metus ir jokių ligos simptomų nėra, tačiau tyrimų dėl ŽIV rezultatai yra teigiami. Simptominės ŽIV ligos stadijoje dažniausiai nustatomi padidėję limfmazgiai ilgiau kaip 3 mėnesius bei būdingi kiti susilpnėjusios imuninės sistemos simptomai.
Įgytas po infekcijos gerklės sąnarių nepakankamumo sindromas — tai vėlyvoji ŽIV ligos stadija, kuriai būdingos įvairios kilmės infekcinės ligos ir arba piktybiniai navikai. Jei ŽIV ligos gydymas veiksmingas, pasiekiama, kad ŽIV RNR kraujuje neaptinkama, tačiau tai nereiškia, kad virusai pasišalino iš organizmo — tiesiog ŽIV koncentracija kraujuje yra tokia maža, kad laboratoriškai jos nustatyti neįmanoma.
Jei virusų koncentracijos kraujuje neįmanoma nustatyti, ŽIV perdavimo rizika yra maža, tačiau ji nelygi nuliui rizika užsikrėsti ŽIV išlieka. Tyrimams gali būti imama kraujo iš venos arba iš pirštoseilių ar kitų biologinių skysčių.
ŽIV liga neišgydoma, nes nėra vaistų, kurie sunaikintų virusus organizme. Antiretrovirusiniais vaistais slopinamas ŽIV dauginimasis.
Svarbiausia priemonė apsisaugoti nuo ŽIV infekcijos — prevencija. Riziką užsikrėsti ŽIV visų rūšių lytinių santykių metu mažina tinkamas prezervatyvų naudojimas; perdavimo per kraują riziką mažina vienkartinių priemonių, skirtų invazinėms procedūroms medicinos, grožio naudojimas; perinatalinio iš motinos vaikui perdavimo rizika sumažinama skiriant antiretrovirusinius vaistus ŽIV užsikrėtusiai nėščiajai, taikant tinkamą gimdymo taktiką esant atitinkamiems laboratoriniams rodikliams, atliekamas Cezario pjūvistaikant prevencinį naujagimio gydymą ir atsisakant žindyti naujagimį motinos pienu.
