Tačiau būtina vengti staigių, didelės jėgos reikalaujančių ir didelės amplitudės judesių kojomis ir liemeniu, kurie gali sustiprinti skausmą. Šia nauja padėtimi kūnas bando kompensuoti sutrikimus, apie kuriuos praneša griežimas dantimis ir žandikaulio sąnario traškėjimas. Furlan A. Negydomi SAŽ sąnario sutrikimai gali turėti neigiamą įtaką visai burnos ertmei, sąkandžio patologijai, stuburo problemoms, kaklo ir pečių jaustos raumenų disfunkcijai bei visai Jūsų bendrai fizinei ir psichinei sveikatos būklei.

Kaip išvengti riešų skausmo

Laikui bėgant sužemėja sąkandis, greičiau dyla savi gretimi dantys, gali atsirasti sąnario traškesių, kenčia ne skausmo įtampos sąnariuose, jei netenkama priekinių dantų, žmonės vengia šypsotis. Gretimi dantys svyra į defekto pusę ar net išilgėja. Todėl netekus danties, būtina defektą kaip galima greičiau protezuoti. Protezuoti galima išimamais ir fiksuotais protezais. Tai tik gamintojų reklama, kurios nepatvirtina nepriklausomi moksliniai tyrimai.

Sėdėkite patogiai ir taisyklingai, kartkartėmis keisdami kūno padėtį Jeigu jūsų darbo vieta prie kompiuterio, stalas ir kėdė turi būti sureguliuoti taip, kad būtų patogu ir laikysena būtų taisyklinga. Nesikūprinkite ir nesilenkite pirmyn, nesėdėkite pasisukęs. Galva, kaklas ir nugaros viršutinė dalis turėtų būti vienoje plokštumoje ir neįsitempę. Būtina, kad reguliuotųsi ekrano paviršiaus kampas ir ar vakarų gydyti sąnarius, klaviatūros kampas ir aukštis.

Kompiuterio ekranas turėtų būti tiesiai prieš darbuotoją akių lygyje arba kiek žemiau akių linijos, kad susidarytų maždaug 10—20 laipsnių kampas ir maždaug ištiestos rankos atstumu.

Taip stuburas išlaikomas neutralioje padėtyje. Pageidautina, kad kėdės paviršių kampai ir aukščiai būtų reguliuojami, klaviatūra gulėtų alkūnių lygyje, o rankos laisvai nusvirę žemyn. Pačiam gydytis nedera, jei nugaros skausmą lydi kuris nors iš toliau išvardytų simptomų [6, 7, 8]: po traumos atsiradęs ūmus ir stiprus skausmas; dėl aštraus skausmo negalite normaliai judėti visą dieną ir naktį miegoti; skausmas plinta žemyn į koją — kirkšnį, kelį, blauzdą ar pėdą; kojoje, pėdoje, kirkšnyje ar sėdmens srityje jaučiamas nutirpimas ir audinių nejautrumas; nugaros skausmą lydi karščiavimas, šaltkrėtis, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai ir intensyvus prakaitavimas; staiga sutriko šlapinimasis ir tuštinimasis prarasta šlapimo pūslės ar tiesiosios žarnos kontrolė ; sergate osteoporoze, onkologiniais susirgimais ir kitais lėtiniais kaulų ir atramos sistemos susirgimais; vargina didelis silpnumas ir dėl neaiškių priežasčių netenkama svorio; staiga sutriko lytinė funkcija ir t.

Šias atvejais reikalinga skubi gydytojo neurologo ar kitų specialistų konsultacija. Dažnai, jūs pats galite valdyti savo nugaros skausmą namų sąlygomisypač jeigu jis pasireiškia ne pirmą kartą ir jau gerai suprantate, kas galėjo tapti jo priežastimi. Nors bloga kūno biomechanika gali būti viena juosmens skausmo priežasčių, tačiau anaiptol ne vienintelė.

Žinoma, jei jūs daug kilnojote ar nešiojote ir tai atlikote netaisyklingai, galėjote tapti nugaros traumos ar nugaros skausmų priežastimi. Ne mažiau svarbu ir paties svorio dydis — juk skirtingas apkrovimas stuburo struktūroms tenka keliant 20 ir 50 kg sveriantį daiktą.

Tai gal geriau pasikviesti ką nors pagalbon. Visgi dalis rimtų nugaros problemų ir stuburo traumų įvyksta esant ne skausmo įtampos sąnariuose kūno biomechanikai. Kartais žmogus gali tik pasilenkti, kad užsirištų bato raištelį ar pasitaisytų pėdkelnes, ir tai gali pasibaigti tarpslankstelinio disko išvarža su stipriu ir netikėtu skausmu lyg žaibas ar elektra būtų trenkęrodančiu, kad yra dirginama nervinė šaknelė, išeinanti iš stuburo smegenų.

Tokiu atveju stubure jo sąnariuose, raiščiuose ir tarpslanksteliniuose diskuose jau senokai progresavo degeneraciniai pakitimai, kurie iki tol pasireiškė tik nežymiais simptomais.

Sąnarių skausmas

Yra atlikta daug mokslinių tyrimų, kurie patvirtina galimas labai skirtingas nugaros ir juosmens skausmų priežastis: rūkymas [10, 37], didelis nutukimas, ypač pilvo srityje [11, 12], moteriška lytis [11, 13, 32], amžius daugiau nei 40 metų [14, 32], depresiniai sutrikimai ir susirgimai [14, 32], stresas, įtampa ir nepasitenkinimas savo darbu [14, 15, 38], bloga socialinė ir ekonominės padėtis [11, 13, 14, 38], genetiniai veiksniai [16, 34], prastesnis išsilavinimas [11, 14], panašaus pobūdžio skausmai šeimos istorijoje [13, 14], itin didelis darbo tempas, rankų nemechanizuotas darbas ir dideli ilgalaikiai fiziniai krūviai [13, 15, 38], ilgalaikė statinė kūno padėtis darbe ir didesnis darbo valandų skaičius [14, 15, 17], ilgas sėdėjimas prie kompiuterio ar televizoriaus [20, 21], viso kūno vibracija [14, 30], nėštumas [31, 32], stuburo lūžiai [19] ir daugelis kitų mažiau ištirtų veiksnių.

Dažniausiai yra neįmanoma nustatyti vienintelę skausmo priežastį ir tenka išskirti kelias galimai realiausias arba jų derinius. Pagal vienus šaltinius, 80 proc. Vadinasi, ateityje, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms pavyzdžiui, ūmus stresas, peršalimas, sunkesnių daiktų nei paprastai kilnojimas bei nešiojimasgali pasireikšti nugaros ne skausmo įtampos sąnariuose. Pagrindinę ir didžiausią nugaros skausmų dalį sudaro vadinamieji nespecifiniai skausmai, kurie gydant dažniausiai praeina per 4—6 savaites, nors ir nepavyksta tiksliai nustatyti jokios specifinės ligos ar išreikštos stuburo patologijos, kuri galėtų vėl sukelti šiuos skausmus ateityje [9, 19, 23, 26, 38].

Absoliučioje daugumoje mokslinių straipsnių teigiama, kad nespecifinis apatinės nugaros dalies skausmas sudaro net iki 80—90 proc. Ir tai sudaro itin didelę problemą, nes gydant nugaros srities skausmus tenka itin kūrybiškai panaudoti įvairiausias simptomines, alternatyvios medicinos ir fizinės medicinos priemones [25, 26, 28, 38], kurios įvairiose šalyse gerokai skiriasi.

Toliau pateikta keletas paprastų, praktiškų patarimų parengtų pagal užsienio literatūrą [3, 26, 27, 33, 38], kaip apsisaugoti nuo galimų nugaros skausmų, kaip judėti jiems esant, kokias kūno padėtis pasirinkti ir kodėl fizinė ramybė nėra pats tinkamiausias nugaros skausmų profilaktikos ir gydymo metodas. Ramybė gulima padėtis dioxidine kurios priklauso sąnarių gydymo judėjimas?

Tai labai dažnai iškylantis klausimas. Savaime suprantama, kad esant ūmiems ir intensyviems skausmams reikia vengti intensyvaus fizinio krūvio, kad nesukeltumėt dar intensyvesnio skausmo ir funkcijos sutrikimo. Tačiau tai nereiškia, kad reikia ramiai gulėti lovoje savaitę ar net kelias.

Taip buvo gydoma prieš 20—30 metų ir pirmas gydymo schemos punktas buvo ilgalaikė ramybė.

Dabar ilsėtis rekomenduojama apie 48 valandas po persidirbimo ar po to, kai pajutote aštrų nugaros skausmą [22, 29]. Jeigu skausmas nėra intensyvus, laipsniškai galite didinti savo fizinės veiklos lygį ir stenkitės kuo greičiau grįžti prie kasdieninės įprastos veiklos.

Tačiau būtina vengti staigių, didelės jėgos reikalaujančių ir didelės amplitudės judesių kojomis ir liemeniu, kurie gali sustiprinti skausmą. Kaip patvirtina moksliniai tyrimai, ilgalaikė ramybė paprastai duoda priešingą efektą. Kiekvieną dieną pradėkite specialia mankšta, skirta stuburui.

Turėkite įprotį bent 20—30 minučių kasdien skirti specialiai mankštai, lankstumo ir tempimo pratimams. Tai ne tik suteiks žvalumo, bet ir palaikys stuburo lankstumą ir raumenų jėgą bei ištvermę. Tuo pačiu bus aktyvinama kraujotaka ir medžiagų apykaita nugaros srityje. Jeigu esate sveikas, drąsiai užsiiminėkite jūsų pamėgtomis sporto šakomis ar savarankiškai mankštinkitės laisvalaikiu.

Tačiau, jeigu jau ne kartą skaudėjo nugarą ir jūs jau atlikinėjote vienokias ar kitokias fizinės medicinos ar reabilitacijos procedūras gydymo įstaigoje bei mankštą ir žinote, ką ir kaip reikia daryti, tai pradėkite nuo mažiau aktyvios pratimų programos su mažesniu kartojimų skaičiumi ir su mažesne judesio amplitude.

Jei nesate tikras, kaip ir kiek mankštintis, pasitarkite su gydytoju reabilitologu, sporto medicinos gydytoju ar kineziterapeutu. Patyręs specialistas gali patarti atlikinėti tik specializuotus koreguojančius pratimus priklausomai nuo skausmą sukėlusios priežasties, pavyzdžiui, vieno juosmens slankstelio pasislinkimo pirmyn ar disko išvaržoskad šiek tiek padidėtų atstumas tarp slankstelių, būtų pakoreguoti kampai tarp jų ar sumažėtų skausmas ar spaudimas nervinėms šaknelėms.

Specialūs koreguojantys pratimai atliekami, kai nustatoma tiksli vertebrogeninės kilmės skausmo priežastis: sudėtinga disko išvarža, stuburo kanalo siaurėjimas ir pan. Tačiau tikslios vertebrogeninės nugaros skausmų priežastys nustatomos itin retai — tik apie 15 proc. Manoma, kad tai centrinės nervų sistemos fenomenas ar miego sutrikimo forma.

Tačiau daugelis sutinka, kad lemiamas faktorius — psichologinė įtampa. Ką daryti pajutus požymius? Jei pajutote SAŽS sutrikimo požymių, patartina nedelsiant kreiptis į gydytoją odontologą, kuris specializuojasi šių sutrikimų gydymo srityje. Sąnario sutrikimai labai retai išnyksta savaime.

Tik gydytojas, atlikęs manualinę funkcijos ir struktūrų analizę, gali nustatyti sutrikimo priežastį ir parinkti gydymą. Dažniausiai pakanka gydymo specialia sukandamąja kapa. Jei priežastis slypi netaisyklingame sukandime — atliekamas ortodontinis gydymas breketais.

Taip pat patariama atlikti sąnario mankštas namuose, jei reikia, bendradarbiaujama su kitų sričių specialistais: kineziterapeutais, neurologais, ausų, nosies, gerklės gydytojais.

Dr. Aleksas MAKULAVIČIUS

Išskirtinai retais atvejais prireikia chirurginių operacijų. Ilgose kelionėse kas valandą ar kas dvi sustokite, pasidarykite nedidelę pertraukėlę, kurios metu išlipkite iš automobilio ir šiek tiek pasivaikščiokite, kad vėl suintensyvėtų kraujotaka kojose ir atsipalaiduotų įtempti raumenys. Pasirinkite patogiausią padėtį miegant. Kai nieko neskauda, kiekvienas miega kaip jam patogu arba kaip jis yra įpratęs. Tačiau miegant skaudama nugara, viskas erzina ir bandoma ieškoti mažiausiai skausmingos bei kuo patogesnės kūno padėties.

Be to, sutrikdytas miegas ir miego stygius gali subjektyviai dar pabloginti jūsų būklę, o sveikatos problemos atrodyti dar grėsmingesnės. Įvairiose rekomendacijose dažniausiai yra aprašomos kelios standartinės miego padėtys sumažinančios skausmą ir raumenų įtampą.

Padėtis ant vieno ar kito šono, su sulenktais keliais ir klubų sąnariais, bei nedidele pagalvėle tarp kelių. Jei jūs pripratote miegoti ant nugaros, nemiegokite ištiestomis kojomis — taip padidėja įtampa juosmens srityje ir dažnai suintensyvėja skausmas.

Diana Bumelytė

Pabandykite naudoti įvairaus dydžio pagalves ar volelius po keliais. Venkite miegoti ant pilvo, kadangi tai gali tik pabloginti jūsų būklę.

Nors, kai stipriai skauda nugarą nėra jokių absoliučių taisyklių. Kai kurie žmonės puikiai miega ant pilvo be pagalvės, vieną koją laikydami ištiesę, o kitą sulenkę. Žinoma, geriausiai miegosite ant patogaus ir lygaus, sau įprasto čiužinio.

Tačiau kai jus kamuoja aštrus skausmas, čiužinys turėtų būti kiek minkštesnis. Pagalvė po galva turėtų būti neaukšta, nes stora ir kietoka pagalvė užlenkia stuburo kaklo dalį, tada įsitempia kaklo ir pečių lanko raumenys ir tai gali dar sustiprinti skausmus. Ir neskubėkite gerti vaistų nuo skausmo — pasitarkite su savo gydytoju.

Pagal užsienio ir Lietuvos mokslinius straipsnius informaciją parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo pavaduotojas Remigijus Zumeras Naudota literatūra: Ehrlich G.

Plouvier S. Low back pain around retirement age and physical occupational exposure during working life. BioMed Central Public Health,11, Truchon M. Determinants of chronic disability related to low back pain: towards an integrative biopsychosocial model.