Jean Gaben, 72 metai Iš garsaus Prancūzijos aktoriaus teatro ir filmo mirties priežastis buvo leukemija. Paradjanov Sergejus Iosifovich. Kai kurie Lucy buvo kosmetikos prekės ženklo Covergirl veidas. Paruoštas švirkštas Paimkite dešinę 5 pav. Visų rūšių, visi su atsukimu: pakabos elnių ragų pavidalu, stiklo staleliai, panašūs į milžinišką muilo burbulus, lauko vazos Egipto mumijų pavidalu, krokodilais sofos

Atskira padėka prik lauso Vytau to Didžiojo univer siteto Ga rbės daktarui, prof. Alfredui Erichui Sennui, istorikams dr.

Rimantui Zizui, dr. Gediminui Ru- džiui, Lietuvos Prezidento patarėjui pro f.

Ju liui Šmulkščiui, viceministru i Evaldui lgnataviči ui už paauko tą laiką, skaitant šio darbo ra nkr ašti ir svarstant svarbi us medžiagos išdės tymo, išvadų, atskirų ivykių interpretacijos, prieštaringų faktų sukeliam us keblumus. Au toriu s d ėkingas Lie tu vos centrin io valstybės archyvo bei Lietuvos vi- suome nin ių orga n izacijų archyvo pavadi nimas pakeistas j Lietuvos ypa tin gasis archyvas : LKP dokumentų sky riusNacionalinės M.

Mažvydo bibliotekos ra n- krašty no dar buotoj a ms, padėjusiems surasti reikalingą šiai temai dokumentiką, taip pat Čikagoje esančio St. Balzeko Lietuvių kultūros muziejui, jo globėjui Stan - ley Balzek ui, jr. Autoriu s dėkoja JAV Holokaus to memorialinio muziejaus bibliotekai ir arc hyv ui, foto arch yvui bei jo darbuotojamsl m. Skovjerg, Peter Black, Rober t M. Ehr enrei ch, Dr. Phil, Sarai B. Green berg ir dauge liui kitų, taip pat centre s uren gt tt seminarų pranešėjams ir diskusijq dalyviams.

Už nuotr a ukas šiam leidiniui dėkoju Vilniaus Gaono valstybiniam žyd q m uziejui, Lietuvos žyd q bendru omenės pirminink ui dr. Atskira padėka priklau so mano žmonai Birutei, kuriai dėl šio teksto rašy - mo teko žy miai daugiau šei myn i n ės na štos.

Neįprasta tyla, nelaksto vaika i, neveikia parduotuvės, namai be langų, užkaltos durysbylojo apie žiaurų uraganą, tikrų tikriausią Katastrofą, kuri ištiko senus Lietuvos gyventoj us žydus. Provincijo je Jie bu- vo bru taliai išžudyti netoli savo gyvenamųjų vietų visi -jauni ir senimo te- rys ir vaikaigab us jau nim as, visiems įprasti ir pažįstami krautuv inin kai, dantistai, gydytoja i, amatininkai, supirkėjai, advokatai ir vat9ennešia i, skurdžiai ir turtingi, komu nistai ir sionistai, rabinai ir mok ytoja 1.

ŽYDAI LIETUVIAI IR HOLOKAUSTAS Alfonsas Eidintas 2002

Likę gyvi žyda i kankinosi trijq miestq getuose, pusalkaniai dirbo sunkiaus ius fiZT - nius darbuso išsigelQęję nuo plačių duobių, i kurias bu vo suvers ti jų gen- tainiai, kamuojami matytq košmall. Nebesimatė ir žydų Lietuvoje. Taigi abiejų talkini n kų svetimiems neigimas temdo ryšius tarp tautų, o neretai ir atsi skausmas į dešinėje gydymo maizin palatoje dv išalia m s Lietu- okupaciniams režimams veiks m as ivertinta s kaip negarbingas, teršiantis vos valstybės santykiams su kitomis šali mis, ne tgi kelia klausimą, ar mū­ vyro autori tetą ir lie tu vio va rdą.

Ab u terminai -ž ydšaudy s ir stribas - ko- suose tikrai formuojasi atvira, dialog ui paka nti demokra tinė visuomenė, ar lektyvinėje sąmonėje užfi ksuot i ka ip aiškiai negatyvūs, abu tipai nemėgs- mes nf sibaidome kritiškq istorijos momentq ana lizės.

Gyvybiškai svarbi veikla Kas nuo įžymybių serga su vėžiu.

Žy dšaudys- gana specifinis lietuvių nukaltas te rmina s, apibūdinan­ f Holokaustas vykdy tas Lietuvoje Antrojo pa saulinio karo ir skausmas į dešinėje gydymo maizin palatoje aci q Vo- l tis ir reišk ianti s asmeni, naciq ok u pacijos metais dalyvavusi šau dant kiet ijos okupacijos metais, kai lietuvių visuomenė a tsidūrė g ili oje krizėje - Lietuvos piliečius žyd us.

Žmon iq n aikinimo poli- Lie tuvą, čia bu vo ryšk us ir rusų etn oso indė l is, apie ju os daug prirašyta - tika Vokietijos nacių buvo atnešta ir pakylėta iki vals tybinės politiko s lyg- teigiamai sovie tiniai s meta is ir neig iama i pa sku tiniuoju dešimtmečiu, p rie men s.

Žydšaudys reiškia žymia i sun- netgi j pateisinimo, Karo ir oku p acijq metu sustiprėję prie š išk umai tarp kesn i at veji, nes jis atsira do patriotiniai s šūkiais ir idėjomis veikusių tarpeideologinių priešininkų, rasinės nevisaver tiškumo ar p irm umo idėjos na- siekė kovo ti su bo lševizmu, laisv inti Lietuvą, tačiau dėl naciq politikos bu- cių okupacijos metu lietuvių nacionaliz mui leid o kel ti lietuvių tautą aukš- vo padarytas karo nusikaltėli u.

Be to, tas terminas išeina už lietuvių etnoso čiau lenkti, rusų, baltarusių ir žydų. Tai ska tino ta lkininkavimą, na cion a- ribq, liečia dar ir kitą - mt'1sq pačiq ir užsie nio šaliq žy du s. Žydšaudž iai listam s atkakliai ieškant Lietuvai v ietos pokarinėje Europoje, kur ios buvo daugiau sia lietu viai, jie žudė civ ilius gyven tojusir tai yra gėd ingas šeimininke buvo matoma naciq Vokietija, faktas.

Nors ir priklau sę kari ni o tipo formuotėms būriams, po licijos bat a- Holokausto suvoki mas Lietuvoje skausmas į dešinėje gydymo maizin palatoje amas vos prasidėjusių lionams, Ypa tingiems būriams - zonde rkomand omsjie kovėsi ne vyras diskusijų apie vietos talkininkų kolaboravimą abiejq okupacijų m eta is so- prie š vyrą, o žudė beginklius ir iš esmės nesipriešinančius gyven tojus, n e- vietinės m. O ka ip tuom et su žyd q va ikais ir moterimis bei se- n iais, kurie m, an tr oje p usėje irgi buvo brutal iai su guld y ti i duobes ir 1 Stribai buvo daugiausia iš vietos gyventojų sudaryta pa ga lbinė sukarinta nu žud yti?

Kaip tarp lietuviq atsirad o tokių, kurie ėjo žudy ti? Tačiau n e grupuotė, veikusi kompartijos ar čekistų vadovaujama, paniekinamas termi- ma žiau svarb u, kas ji k re ipė i žudynes, ka s grindė tokią ideologiją, diegė nas stribas atsirado todėl, kad iki m, rugsėjo 18 d.

Gin- ~va rbu apžvelgti h olokaus to tuos momentus, kurie kluotieji kolaborantai Lietuvoje partizaninio karo laikotarpiu Nacių oku- did esniame miestelyje stovi nebylūs paminklai su Dovy d o žva igždetiesa, paci jos rež imo klausima is rašė Ju ozas Bulavas, Kaz ys Rukšėnas, Algir das atsiradusia ant tq memorialų skausmas į dešinėje gydymo maizin palatoje po m.

Nebūtinai su žydais ir nebūtina i Lie tuvoj e. Įdomus yra pats dialogas api e holokaustą, jo raidą, žiūrius ir ver tinimus.

J:0ėl visuomenei ver ta žinotika ip ji vykokasko- kad a pradėta ska usmin gai permąstyti istor ijos tarpsnį, kas ir kodėl atsitiko kios aplinkybės lėmė l]ik pradėta rašyti Lietu vos žy d q istorija, im tasi mūsų žyd ams.

Šia tema daugely je mokslinių konferencijų jau pe rskaityta svari ų pranešimų, kurie remi as i d ide le naujq faktų sankaupa. Tai tyrinėjant rūpimu aspektu kol kas tėra rašęs JAV lietuvių istorikas Sauliu s Sužiedėlis aiškėja, kodėl taip vėlai buvo priimti pribrendę ir reikalingi valstybiniai spr en- bei izraelietis prof.

Kas nuo įžymybių serga su vėžiu. Aktoriai "Defeating Cancer"

Dovas Levinas, da r S. Ata muk as, Vyta u tas Ber en is. SS tarn yboje.

Atskira padėka prik lauso Vytau to Didžiojo univer siteto Ga rbės daktarui, prof. Alfredui Erichui Sennui, istorikams dr.

Vokiel'it1 ok up uota Lietuva The Jews of Lithuania. Lietuvh1 policija metai s.

• Vietinis skausmas sąnario
• Molėtų krašto laikraštis | modek.lt

Trum p a žyd ų p. Lietuva dvieili o kup ac ijll replėse Lietuvos žy d ų kelias.

Kazys Ėringi s. XIV amžiaus iki XX a. Lietuvos žydų kelias. Dok u - gos.

Paruošė G. Erslavaitė, K. Panašus įspHdis susidaro skaitant Dinos Por at ar sis buvo lydima s lietuvilĮ dalyvavi mo žudynėse ne1g1mo, moralinės afsa- Z. K[i tzo straip snius. Ten n iekšai- tik lietuviai-žu dikai.

Kai ku rie, anot amerikiečiq profesoriaus Norma- veiksmuLlOiskusiją Lietuvos spaudoje m. Naimarkosimpatiz avo vokiečiams, kiti- žyd ams. Deja, nedaugelis daba rtinės Lietuvos politikos žydq klau simu mom ent us, reab ilit acijos so- bandė žydus gin ti ir slėpti.

Kolabo ruoj ančiq skaiči us skirt ingo se ša lyse vie tq nubaustlĮ piliečilĮ, jei jie pad arė karo nu sikalt imu s, teisių nea tsta ty- ivairavo, pr iklausoma i nuo aplinkybių - ar egz is tavo nep rikla uso ma, na - mą ir žydq turto restitucijos problemas, m.

Dainininkai, kurie nuėjo. Žvaigždės, kurios nuėjo per anksti

Simonas Alperaviči us Ta m naci a i sugeb ėjo ded a a ieškoti senesnėje istorijoje, šalies socialinės raidos ypatumuosevie- pan audoti lietu v ių sukil ėlių, dokumentuo se da žniausiai va dinamų parti- tos žyd q gyve nsenos ir politinės krašto sanklodos gelmėse. Lietuvių buitiniozanais, kurie vėliau iš dalies įsijungė i savi saugo s, policijos daliniu s, in- sociali ni o, kultūrinio antisem itizm o apraiškų XIX a. Dvi labai sk irtin- gos tautos gyveno viena šalia kitos palyginti ramiai.

Socialinių, ekonominiq, Lietu voje kaip ir kito se valstybėse sura sd am i talkininkti ~ Bendra s hol o- politinių prieštarav imq tarp jq būta, tačiau tai jau ben drosios ivai riq tautų kau sto kontek stas Europoj e gera i atspindėtas Alek sand ;:;-Štromo straip s- prieštaravimq susidūrimų su žydais priežastyskurios literatūroje yra iden .