Net nesakyčiau, kad skundžiuosi. Kuo labiau žmogus jaučia tai, kas jo vengia laikas, tuo greičiau jis sensta. Anokia čia bėda, tačiau mus, nors jis to nematė, — mat kai kas išsprūsdavo ir iš jo akylumo — ji graužė vis labiau. Rytinės maldos jį daug kartų mini. Jei krisite mieste, niekas jums nepadės. Tvirtai tikintiems, kantriems, hermetiškai tyriems žmonėms visi svarbiausi šio pasaulio dalykai, — galbūt tik ne gyvenimas ir mirtis: juk tai tik žodžiai, — susiklosto kuo geriausiai.
Netikra todėl, kad rašiau apie juos su neblėstančia meile o šie žodžiai, man rašant, jau irgi tampa netikribet netvirtu talentu, ir šis nevienodumas, užuot pateikęs ryškų ir tikslų veikėjų paveikslą, beviltiškai gramzdina juos meilėje, kuriai talentas niekad neprilygs ir kuri, talentą pranokdama, veikėjus tarytum saugo.
Pagrindinis Medžiagų skaičiavimas Gerai organizuotas laikas yra tikras gerai organizuoto proto ženklas. Seras Izaokas Pitmanas Auksinis chronometras yra mūsų svarbiausio turto - laiko simbolis. Laikas slysta pro pirštus kaip smėlis - ir niekada negrįžta. Tie iš mūsų, kurie protingai naudoja savo laiką nuo mažens, turi turtingą, produktyvų ir pilnavertį gyvenimą.
Išeina taip metaforiškai tarianttarsi rašytojui nepaklustų plunksna, ir atsiradusi atsitiktinė klaida save sąmoningai suvoktų. Gal aukštesnėj sferoj tai visai ne klaida, o esminė viso veikalo dalelė.
Kartais, tiesą sakant, lyg ir ne ką iš to pešu, bet, sulaukęs keturiasdešimties, savo seną lengvapėdišką draugą, eilinį skaitytoją, laikau paskutiniu tikrai šiuolaikišku patikėtiniu, o juk mane, dar visai neišaugusį iš paauglystės, pats įdomiausias ir podraug iš esmės mažiausiai pasipūtęs viešumos specialistas, kokį pažinojau, primygtinai prašė visad blaiviai vertinti tokio santykio privalumus, kad ir labai neįprastus bei kraupius; jis jau tada matė, kas manęs laukia.
Ruošiniai Perjungti naršymą Dalinimasis naudingais patarimais - informacijos portalas Gaminimas Uždegti pagrindinio medžio žibintus.
Neaišku, kaip rašytojas gali laikytis tų privalumų, neįsivaizduodamas, koks tas jo eilinis skaitytojas. Pastarasis, be abejo, apie savo rašytoją paprastai šį tą žino, bet kurgi girdėta, kad paskubėk atima drąsą turėtų išmanyti, koks tas jo eilinis skaitytojas.
Tačiau man labai pasisekė čia aš išklosiu savo mintį, kurios, tikiuosi, ateity nebereikės daugiau klostytikad apie savo eilinį skaitytoją, tai yra jus, jau prieš daugelį metų sužinojau kone viską, ko man reikia.
Jūs, ko gero, tai dievagodamasis neigsit, tačiau tikrai negaliu jūsų žodžio imti už gryną pinigą.
Esat aistringas paukščių mylėtojas. Riestasnapis bėgikas, kuris perisi tokioj tolimoj šiaurėj, kad gal tik kokie trys žmonės yra matę jo lizdą, atostogų keliauja į Tasmaniją!
Aš visai negėliškai noriu, kad jie būtų priimti, paskubėk atima drąsą po kito, kaip kreivakojai — riestakojai!
Sveikiname miesto dieną prozoje Šis miestas yra citata. Sveikiname miesto dieną prozoje Tokio miesto seniai nėra! Žvelgiant į Ankh Morpork šiuo metų laiku, sunku nesusilaikyti nesišaukus, kad miestas pasirodo visu unikaliu puošnumu.
Kalbant profesionaliai, — o aš tik taip ir mėgstu kalbėti kad dar labiau atgrasinčiau, pasakysiu, jog nuolat kalbu devyniom kalbom, iš kurių keturios seniai mirusios— taigi, kalbant profesionaliai, esu nežemiškai laimingas — koks dar niekad nesu buvęs. Na, gal kartą, kai keturiolikmetis parašiau apsakymą, kurio visi personažai turėjo Heidelbergo dvikovų randus — herojus, piktadarys, herojė, jos senutė auklė, visi arkliai ir šunys.
- Šis miestas yra citata. Sveikiname miesto dieną prozoje
- Nugaros skausmas pereinantis i kirksni
Tuomet buvau gana laimingas, bet ne taip nežemiškai kaip dabar. Tai štai: žinau gal net geriau už kilus, kad nežemiškai laimingas rašantysis gali išvesti visus iš kantrybės.
Žinoma, tokioje būsenoje daugiausia bėdos pridaro poetai, bet ir prozininkas, šitaip apsėstas, padorioj draugijoj nelabai susitvardo: priepuolis yra priepuolis, tebūnie jis dieviškas ar ne. Ir nors manau, kad spausdintame puslapyje nežemiškai laimingas prozininkas gali sukurti daug ką gero — sakyčiau, geriausius dalykus, — tiesa ir tai manau, jog tai daug akivaizdesnė tiesakad jis negali būti nei nuosaikus, nei saikingas, nei lakoniškas; trumpų pastraipų beveik nepalieka.
Jis negali būti nešališkas — nebent tik retom, įtartinom atoslūgio akimirkom. Tokios didžios, visaapimančios laimės akivaizdoje jis norom nenorom išsižada mažesnio, bet rašytojui visad mielo malonumo — puslapio lankose ramiai sėdėti ant tvoros.
O blogiausia, manding, kad jis nebesugeba patenkinti pirmučiausia skaitytojų poreikio — būtent, tiesiai šviesiai papasakoti visą istoriją. Iš dalies todėl prieš keletą sakinių ir pasiūliau tą lemtingą skliaustelių puokštę.
Aš suvokiu, kad dažnas visai protingas žmogus nepakenčia pastabų skliausteliuose, darkančių pasakojimo eigą. Mums taip aiškina laiškuose — tiesa, daugiausia disertantai, kurie, atitrūkę nuo dėstytojavimo, suprantama, godžiai siekia paskandinti mus savo rašiniuose.
- Septynios mirtinos nuodėmės. Atsiribojimas ar tinginystė - Nemiga
- Problemų susijusių su sąnarių skausmas
- Jaunuolis gulėjo ant lovos.
O mes skaitom ir dažniausiai tikim; mus patraukia bet koks angliškų žodžių vėrinys — lyg būtų išsakytas paties Prospero, — geras, blogas ir vidutiniškas. Čia turiu pareikšti, kad nuo tb 500 sąnarių gydymo ne tik mano intarpai gausiai vešės bijau, kad neapsieisiu ir be vienos kitos išnašosbet karts nuo karto rimtai ketinu užsėsti skaitytojui ant sprando ir nuvaryti jį prie kokios jaudinančios ar įdomiausios temos į šoną nuo praminto siužetinio tako.