Užtepkite trinančią priemonę. Gydytojas taip pat gali paimti skysčio iš sąnario, dažniausiai kelio, kad išvengtų podagros. Tačiau šis metodas taip pat turi trūkumų. Piršto artrito priežastys ir simptomai Kaip žinote, kūne viskas yra tarpusavyje susiję, nes yra pakankamas skaičius patologijos veiksnių.

Insufficientia functionalis III°. Noduli rheumatici multiplex. Arthritis rheumatoides cursus lentus, seronegativa, activitas I°, stadium II. Insufficientia functionalis I°. Diferencinė diagnozė.

Artritas. Artrito simptomai, požymiai

Pirmaisiais ligos metais nebūna reumatoidinių mazgelių ir erozijų rentgenogramose, dažnai — ir reumatoidinio faktoriaus. Todėl, netgi esant simetrinio poliartrito klinikinikai, reikia paneigti kitas poliartritą sukeliančias ligas.

Dažniausios iš jų — sisteminės jungiamojo audinio ligos, psoriazinis artritas, virusiniai artritai.

Artrito diena

Poliartritas gali būti sisteminės raudonosios vilkligės, sisteminės sklerodermijos, mišrios jungiamojo audinio ligos pradine išraiška. Būtina išsiaiškinti, ar nėra šioms ligoms būdingų ekstraartikulinių simptomų pvz. Reumatoidinį artritą tenka skirti nuo seronegatyvių spondiloartropatijų psoriazinio, ankilozinio spondiloartrito periferinės formos.

Psoriazinis artritas dažniausiai pasireiškia jau esant odos išbėrimams, gali pažeisti reumatoidiniam artritui nebūdingus distalinius interfalanginius sąnarius Skirtingai nuo reumatoidinio kiti seronegatyvūs artritai būna nesimetriški, jiems būdingos entezopatijos, stambiųjų sąnarių ypač kojų: čiurnų, kelių oligoartritas, klubo—kryžmeninių sąnarių uždegimas, akių uždegimai. Labai dažnai nustatomas HLA­B27 antigenas, šeiminis polinkis ligai. Poliartritą gali sukelti virusai, ypač parvovirusas B19 ir hepatitas C.

Kliniškai jie labai primena reumatoidinį artritą, tačiau simptomai mažiau išreikšti, linkę palaipsniui regresuoti per keletą savaičių arba mėnesių. Sergantiesiems hepatitu C gali būti randama krioglobulinemija ir reumatoidinis faktorius.

Skirti padeda anti-CCP ir hepatito žymenų tyrimas, išsami anamnezė apie galimus hepatito rizikos veiksnius. Parvoviruso diagnozę patvirtina specifiniai IgM antikūnai prieš parvovirusą B Poliartralgijas ir poliartritą gali sukelti skydliaukės ligos hipotirozė ir hipertirozėpiktybiniai navikai.

Paronichija piršto

Jei reumatoidinis artritas prasideda nuo stambiųjų sąnarių oligoartrito arba monoartrito, jį būtina skirti nuo podagros, reaktyvaus arba septinio artrito. Šiais atvejais ypač svarbus sąnario skysčio tyrimas mikroskopija dėl galimų kristalų ir pasėlis.

Podagrą padeda skirti staiga atsiradusi priepuolinė artrito klinika, visiškos remisijos tarppriepuoliniai laikotarpiai. Lėtinės podagros stadijoje poliartritas ir poodiniai mazgeliai tofusai gali priminti reumatoidinį artritą, skirti padeda rentgenologiniai pokyčiai, mazgelių biopsija arba punkcija.

Reikia išsiaiškinti, ar nėra infekcijos chlamidijozė, jersiniozė, bruceliozė, tuberkuliozė ir t. Kita vertus, užkratas gali patekti į sąnarį ir sukelti pūlinį artritą, tuomet diagnozę patvirtina sąnario punkcija, sinovinio skysčio pasėlis.

Neretai reumatoidiniu artritu suserga vyresnio amžiaus žmonės, jau turintys artritas 2 pirštai gydymo pokyčių sąnariuose. Reumatoidinį artritą gali priminti rankų pirštų artrozė jei pažeidžiami proksimaliniai sąnariaipėdų ha1lux valgus, gonartrozė, prisidėjus antriniam sinovitui. Skirti padeda anamnezė ir pokyčių lokalizacija.

Kaip gydyti artritą ant pirštų

Artrozei būdinga ilga, lėta eiga, uždegimo trumpalaikiškumas ir saikumas, nebūdingas rytinis sąstingis, deformuoti distaliniai pirštų sąnariai ir nepakitę riešai. Sergant reumatoidiniu artritu, uždegimas simetrinis, nežeidžia galinių pirštų sąnarėlių, dažnai pažeidžia riešus, jo neveikia gydymas analgetikais.

Tiriant ultragarsu, matoma išvešėjusi sinovija, intensyvi jos kraujotaka. Vėlesnes stadijas skirti padeda rentgenologinis vaizdas. Sergant degeneracinėmis sąnarių ligomis, atsiranda patologiškai pakitusios kremzlės funkciją kompensuojantys osteofitai, sklerozuojasi subchondrinis kaulas, sąnario plyšys siaurėja netolygiai.

Artrito gydymui labai svarbi yra mityba. Svarbu kasdien valgyti gerai subalansuotą ir visavertį maistą. Sergant artritu reikia vartoti daugiau vitamino C, nes organizmui jaučiant jo stygių, ligos simptomai paaštrėja. Braškės ir ananasai yra vieni didžiausių vitamino C šaltinių vaisių ir uogų tarpe.

Reumatoidinio artrito gydymas yra ilgalaikis ir kompleksinis, susidedantis iš farmakologinių ir nemedikamentinių priemonių. Etiotropinio gydymo nėra.

Gydymo uždaviniai: Atkurti ir išsaugoti sąnarių funkciją, paciento darbingumą. Apsaugoti nuo sisteminių pokyčių ir juos gydyti. Kontroliuoti ligos progresavimą. Išvengti su gydymu susijusių komplikacijų.

Gydomasis poveikis vertinamas pagal skausmingų ir sutinusių sąnarių skaičių, rytinio sąstingio ir skausmų intensyvumą, paciento darbingumą, laboratorinių bei rentgenologinių tyrimų rodmenų pokyčius. Jeigu greitai ir ilgam laikui pasiseka nuslopinti uždegimą sinovijitątai nuo pažeidimų apsaugomos kitos sąnario struktūros kremzlė, kaulasnepasireiškia rentgenologinių simptomų, išlieka normali funkcija, išvengiama lėtinio uždegimo padarinių artritas 2 pirštai gydymo.

Vaistai skirti atsikratyti patologinio proceso vystymosi priežasčių. Įmonės siūlo daugybę vaistų, prieš juos vartodami turite pasitarti su savo gydytoju. Tradiciniai metodai Kovojant su lėtine patologija, plačiai naudojamos liaudies pirštų artrito priemonės. Lėšos yra įtrauktos į bendrą terapijos kompleksą, draudžiama bandyti gydyti tik jomis.

Medikamentinis gydymas tęsiamas ilgai. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ir gliukokortikoidai GKK slopina skausmą, patinimą, karščiavimą ir kitus uždegimo požymius, ir laikomi simptominiais vaistais. Jie pradeda veikti greitai, tačiau poveikis išlieka tik tol, kol vartojami.

Nors gali būti vartojami ilgai, tačiau laikomi tik pagalbine gydymo priemone, kurios galima atsisakyti, esant poveikiui nuo pagrindinių, t. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo slopina fermentą ciklooksigenazę ir taip mažina prostaglandinų sintezę.

Šios grupės medikamentų yra labai daug. Populiariausių vaistų pavadinimai, dozės nurodyti lentelėje. Kiekvienam pacientui individualiai parenkamas geriausiai toleruojamas vaistas ir optimali ne per maža jo dozė. Visi jie sukelia šalutinių rakcijų, dėl to nepatartina skirti kartu kelių šios grupės preparatų.

Ypač atsargiai nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo turi būti gydomi senyvo amžiaus žmonės, nėščios ir maitinančios moterys, pacientai, kuriems yra buvę skrandžio arba žarnyno opų, širdies funkcijos nepakankamumas, kepenų cirozė arba inkstų nepakankamumas, astma, trombocitopenija, taip pat pacientai, vartojantys gliukokortikoidus arba antikoaguliantus.

Dažniausias NVNU šalutinis poveikis — virškinamojo trakto pažeidimas dispepsija, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos, kraujavimas iš virškinamojo trakto, kolitas. Gastroprotekcijai skiriami protonų siurblio inhibitoriai arba H2 blokatoriai, prostaglandinų analogas misoprostolis.

„Močiutės receptų“ veiksmingumas

Esant Helicobacter pylori infekcijai, rekomenduojamas eradikuojantis antibiotikų kursas. Virškinimo sistemos pažeidimų mažiau gydant selektyviais ciklooksigenazės-2 COX2 inhibitoriais: celekoksibu, etorikoksibu, meloksikamu.

Hepatotoksinis NVNU poveikis dažniausiai pasireiškia kepenų fermentų kiekio kraujo serume padidėjimu. NVNU gali sukelti arterinio kraujospūdžio padidėjimą, edemas, ūminį inkstų nepakankamumą, intersticinį nefritą, ypač sergantiesiems inkstų ligomis, cukralige, arterine hipertenzija, širdies nepakankamumu. NVNU slopina trombocitų agregaciją, didina varfarino antikoaguliacinį poveikį, jų neskiriama prieš planines chirurgines intervencijas. Retos gydymo NVNU komplikacijos — ūžimas ausyse, odos išbėrimai, stomatitas, aplastinė anemija, trombocitopenija, neutropenija, hemolizinė anemija.

Gliukokortikoidai slopina uždegimą, mažindami leukocitų patekimą į uždegimo vietą, reguliuodami leukocitų, fibroblastų ir endotelio funkcijas mažindami proliferaciją, kraujagyslių pralaidumą, adhezijos molekulių ekspresijąslopindami prouždegiminių citokinų ir prostaglandinų sintezę.

Gliukokortikoidai veiksmingai mažina uždegimo simptomus, gerina pacientų savijautą, tačiau gydymas jais yra rizikingas dėl daugelio sunkių šalutinių reakcijų. Gydantis ilgesnį laiką, prie šių vaistų įprantama, jų vartojimą sunku nutraukti. Kuo ilgiau NVNU vartojami, tuo labiau artritas 2 pirštai gydymo osteoporozė, atsiranda kitų Kušingo sindromo požymių nutukimas, mėnulio veidas, acne, hirsutizmas, arterinė hipertenzijacukrinis diabetas, skrandžio opa, katarakta, glaukoma, mažėja atsparumas infekcijai.

Jei yra labai aktyvus poliartritas, sisteminis pažeidimas, vaskulito požymių, pradinė gliukokortikoidų dozė gali būti didesnė, tačiau ilgalaikiam RA gydymui prednizolono skiriama iki 7.

Skiriant GKK, osteoporozės profilaktikai rekomenduojamas vitaminas D3 ir kalcis, numatant ilgalaikį gydymą —tiriamas kaulų mineralinis tankis. Reumatologijoje dažniausiai vartojami prednizolonas tab. Artritas 2 pirštai gydymo vietinis artrito gydymas — gliukokortikoidų triamcinolonas susp. Norint išvengti šalutinių reakcijų, juos galima leisti ne dažniau kaip kartą per 8—12 savaičių ir ne daugiau kaip tris kartus per metus į vieną ir tą patį sąnarį.

Leidžiant gliukokortikoidus, jei nėra žymesnio sinovito, galima sukelti kaulo aseptinę nekrozę, ryškius destrukcinius kremzlės pokyčius. Absoliučios kontraindikacijos intrasąnarinei GKK injekcijai — pūlinis artritas, sepsis, odos arba poodžio infekcija injekcijos vietoje, sąnario protezas.

Reliatyvios kontraindikacijos: kraujo krešumo sutrikimai, ryški subchondrinio kaulo osteoporozė, sąnario nestabilumas, numatoma artroskopija arba kita invazinė procedūra. Patvirtinus RA diagnozę, nuo pat ligos pradžios kartu su simptominiais vaistais turi būti skiriami ir ligą modifikuojamieji vaistai 15 lentelė. Jie ne tik slopina uždegimo aktyvumą, bet stabdo ligos progresavimą, pagerina prognozę, išgyvenamumą. Klinikinis poveikis pasireiškia lėčiau, jis gali būti vertinamas tik po 3—6 mėn.

Paieška svetainėje

Esant gydomajam poveikiui, gydymas ligą modifikuojamaisiais vaistais tęsiamas ilgai, o simptominių vaistų dozė gali būti mažinama arba jų vartojimas nutraukiamas. Pasiekus stabilią ilgalaikę remisiją, reumatologo priežiūroje gali būti mažinamos ir ligą modifikuojamųjų vaistų dozės paliekant tik palaikomąjį gydymą. Kurį ligą modifikuojamąjį vaistą parinkti konkrečiam pacientui, priklauso nuo ligos aktyvumo ir stadijos, gretutinių ligų.

Kadangi gydymas ilgalaikis, daugeliu atvejų išryškėja vieno arba kito vaisto nepakankamas poveikis, arba pasireiškia šalutinių reakcijų, todėl juos tenka keisti. Jei uždegimas nedidelis, liga lėtai progresuoja, skiriamas hidroksichlorochinas arba sulfasalazinas.