Primename, kad teisę į tam tikras kontaktines veiklas bei paslaugas patvirtina ne tik Galimybių pasas, bet ir gydymo įstaigos išduotos vakcinacijos, persirgimo arba atlikto tyrimo pažymos. Apeliacija turi būti pasirašyta. Iš dalies todėl, kad daugelis turi blogų patirčių su artimaisiais, aplinka, o tai atsiliepia jų emocinei ir psichinei sveikatai. Žiema Vilniuje. Didelis skaičius imigrantų tik išryškino identiteto ribą tarp vietinių ir atvažiavusiųjų.
Šiame straipsnyje siekiu ištirti, kaip Šalčininkų rajone gyvenantys ir vietiniais save identifikuojantys žmonės suvokia identiteto ribą tarp vietinių ir atvažiavusiųjų. Remiantis biografiniais interviu, surinktais etnografinio tyrimo metu, parodoma, kad istorinės aplinkybės ir dažna valstybinės priklausomybės kaita turėjo įtakos žmonių skirstymuisi į vietinius ir atvažiavusiuosius.
Atskleidžiama, kaip skirtingų kartų žmonės, gyvenantys Šalčininkų rajone, supranta šį skirstymą. Pagrindiniai žodžiai: vietinis, nevietinis, lenkai, identitetas, Šalčininkų rajonas. In this article, I seek to investigate how people living in the Šalčininkai district perceive the cultural boundary between locals and newcomers. Based on biographical interviews collected during the ethnographic field research, I argue that historical circumstances and frequent changes in state affiliation have influenced the drawing of the vietinis išlaikyti žmogaus boundary between locals and newcomers.
In the article, I present how this division is understood by people of different generations living in the Šalčininkai district. The cultural boundary vietinis išlaikyti žmogaus locals and newcomers is very important vietinis išlaikyti žmogaus the oldest generation born before World War II.
People who grew up during Soviet times understand this boundary and its significance, but pay less attention to it.
R. Paukštytė-Šaknienė: Kas yra tradicija?
The youngest generation people born around perceive this cultural boundary as a useless remnant of the past and want to distance themselves from it. Keywords: local, non-local, Poles, identity, Šalčininkai district. Copyright © Vidmantas Vyšniauskas. Published by Vilnius University Press. This vietinis išlaikyti žmogaus an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution Licencewhich permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited.
Įvadas Šalčininkų rajonas neretai įvardijamas kaip kultūriškai ir ekonomiškai nutolęs nuo Lietuvos Daukšas ; Buvimas paribio teritorija, kurioje susiliečia baltų ir slavų kultūros, katalikybės ir stačiatikybės religijos Greimas, Žukas ;lėmė sudėtingą XX a.
Kaip išlaikyti normalų kūno svorį arba numesti nereikalingą
Šis rajonas pasižymi kitokia etnine gyventojų sudėtimi nei likę Lietuvos Respublikos rajonai, jame aiškiai dominuoja lenkais save laikantys žmonės. Ligšioliniai tyrimai rodo, kad šiame rajone yra svarbu ne tik etninių grupių ir kultūrų įvairovė, bet ir tarp etninių grupių lenkų, rusų, baltarusių, netgi lietuvių paplitęs suvokimas apie žmonių skirstymą į vietinius ir nevietinius Korzeniewska Ten gyvenančiųjų požiūriu Šalčininkų rajono žmones galima skirstyti į vietinius lenkus, vietinius baltarusius arba tiesiog vietinius, iš vienos pusės, ir atvažiavusiuosius papr.
Viena vertus, ši skirtis tarp vietinių ir atvažiavusiųjų yra įdomus kultūrinis reiškinys, dominantis kultūros antropologus, apie kurį vis dar turime nepakankamai informacijos. Kita vertus, yra svarbu suprasti vietinių žmonių pasaulėvaizdį norint puoselėti Lietuvos visuomenės sutelktumą. Būtina prisiminti, kad egzistuojantys kultūriniai skirtumai gali išaugti į susipriešinimą Lietuvos valstybės ir visuomenės viduje.
Užtenka prisiminti m. Nors prieš tris dešimtmečius kilusius nesutarimus pavyko išspręsti taikiai, kultūriniai skirtumai, tam tikras nepasitikėjimas atvažiavusiais ar kitose Lietuvos vietose gyvenančiais žmonėmis vis dar yra jaučiami. Šis straipsnis turėtų padėti geriau suprasti vietiniais save identifikuojančių žmonių pasaulėžiūrą.
Sociologai, antropologai, atlikę tyrimus Šalčininkų rajone, teigia, kad netgi toje pačioje etninėje grupėje pavyzdžiui, tarp lenkais save laikančių žmonių galima išskirti subgrupes, turinčias savitą identitetą.
Šis skirstymasis remiasi vietinis išlaikyti žmogaus klasiniais ar ekonominiais skirtumais, bet skirtingai suprantamu etniškumu, lemiančiu, kaip žmonės skirtingai suvokia, kas priklauso jų etninei grupei, o kas — ne.
Išsamiausiai šiuo požiūriu yra tirta lenkais save identifikuojanti populiacijos dalis. Sociologas Zbigniewas Kurczas savo tyrimuose išskyrė tris lenko tipus Lietuvoje: 1 tautiškai abejingą lenką, 2 žmogų, priklausantį lenkų kultūrai, ir 3 tautiškai susivokusius lenkus, bet verčiamus būti Lietuvos visuomenės dalimi Kurcz ; Abu mokslininkai, nors ir atlikę tyrimus skirtingu metu, prieina prie labai panašių išvadų: Lietuvoje gyvenančius ir lenkais save identifikuojančius žmones reikia matyti ne kaip vienalytę bendruomenę, bet privalu įžvelgti identiteto skirtumus tarp įvairių grupių, kurios save įvardija lenkais.
Identiteto kaitos procesais Vilniaus krašte taigi iš dalies ir Šalčininkų rajone domisi ne tik antropologai, sociologai, bet ir etnologai, istorikai.
- Ir ne tik dėl, jog teko prisitaikyti prie visiškai kitokios kultūros.
- Tepalas stiprinimas sąnariai
- Bendra informacija apie klimato kaitą | Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
Tuteišiškumas buvo siejamas su krašto savimone lenk. Eleonora Kirwiel pabrėžia, kad tarpukariu šis regionas, būdamas Lenkijos dalimi, buvo geografiškai nutolęs nuo pagrindinių Lenkijos kultūros centrų.
- Dažniausiai užduodami klausimai apie raudonukę - ULAC
- High sąnarių skausmai
- Skauda sąnarį dėl rankos piršto kai lankstant
- Neišlaikiau. Kada vėl galėsiu laikyti? | Valstybės įmonė „REGITRA“
- R. Paukštytė-Šaknienė: Kas yra tradicija? | modek.lt
Šios teritorijos išsiskyrė savo mitologija, marga etnine, lingvistine, religine sudėtimi Kirwiel ; Jose gyveno didelis skaičius žmonių, kurių tautinė savimonė buvo silpnai išsivysčiusi ten pat; Vertingų studijų apie pokario migracijos procesus Vilniaus krašte publikavo istorikė Vitalija Stravinskienė.
Stravinskienė ;o — m. Ši emigracija visų pirma paveikė gausiai lenkų apgyvendintą Vilniaus kraštą kartu ir Šalčininkų rajoną. Nemažai gilias šaknis dabartinėje Šalčininkų rajono teritorijoje turėjusių žmonių išvažiavo į Lenkijos Liaudies Respubliką.
Singapūre rado kelią ir į save
Svarbu atkreipti dėmesį, jog tiek iš rajono išvažiavusieji, tiek į jį atvažiavusieji daugiausia iš BSSR etnine prasme save laikė lenkais, todėl tai labai nepakeitė etninės rajono gyventojų sudėties.
Šiame straipsnyje aptariamai problematikai yra svarbu tai, kad atvažiavusieji negalėjo laikyti savęs vietiniais Šalčininkų rajone. Didelis skaičius imigrantų tik išryškino identiteto ribą tarp vietinių ir vietinis išlaikyti žmogaus. Tyrinėdami etninius santykius Vilniaus krašte po m. Pavyzdžiui, sociologė Irena Šutinienė analizuoja, kaip lenkų istorijos pasakojimas panaudojamas kuriant tautinį tapatumą.
Teigiama, kad praeities patirtis čia perduodama žodiniu pasakojimu, jo nesiejant su visos tautos likimui reikšmingais įvykiais Šutinienė ; Kiti pavyzdžiui, Darius Daukšas nagrinėja etninio ir nacionalinio identiteto konstravimo specifiką valstybės tepalas sąnariams zonose, kur žmonių identiteto darybą stipriai veikia gretimos valstybės ir kur žmonės gali kvestionuoti savo priklausymą valstybei Daukšas Panašius klausimus aptaria autoriai, tyrinėdami Lietuvoje gyvenančių žmonių tapatinimąsi su istorinėmis tėvynėmis Baltarusija, Lenkija, Rusija ir tam įtakos turinčius veiksnius Frėjutė-Rakauskienė ir Šliavaitė ; Nors minėtose studijose pateikiama vertingų įžvalgų, leidžiančių geriau suprasti kultūrinius ir identiteto kaitos procesus Šalčininkų rajone, minėta riba tarp vietinių ir nevietinių Šalčininkų rajono žmonių sulaukia tikrai per mažai tyrėjų dėmesio.
Nors šis klausimas yra analizuojamas mokslininkų tekstuose žr. Bardach ; Daukšas ; Kirwiel ; Korzeniewskadažnai jis lieka kitų problemų, į kurias būna sutelktas tyrimas, nuošalėje. Deja, kadangi jo disertacinis tyrimas buvo sutelktas į kitus klausimus, jis neišplėtoja minčių apie minėtą skirtumą ar ribų braižymą tarp vietinių ir nevietinių.
Buitinių nuotekų šalinimo sistemos
Žvelgiant į negausius tyrimus, galima teigti, jog daugelis jų apsiriboja konstatavimu, kad Pietryčių Lietuvoje gyvena vietiniais save identifikuojantys žmonės, ar susitelkia į vietinių žmonių kultūros ir identiteto turinį.
Iš minėtų autorių tekstų matyti, jog svarstant Šalčininkų rajono skirtingumą yra pagrindo kalbėti apie tai, ką Fredrikas Barthas įvardija identiteto riba angl. Dažniausiai savi nuo svetimų skiriami pasitelkiant tokius simbolinius riboženklius kaip apranga, vartojama kalba, žmonių moralinės normos ir jų pasaulėvaizdis ten pat ; Deja, identiteto ribos Šalčininkų rajone klausimu vis dar trūksta tyrimų.
Kokia yra šios identiteto ribos kilmė? Kokios žmonių savybės padeda brėžti skirtį tarp vietinių ir nevietinių?
Identiteto ribos samprata Identiteto ribos analizei puikiai tinka norvegų antropologo Fredriko Bartho pasiūlytas požiūris.
Jis teigia, kad identiteto tyrimuose svarbiausias analizės objektas turi būti riba, brėžiama tarp grupių, o ne kultūrinis turinys, t.
Dažniausiai užduodami klausimai apie raudonukę
Pasak jo, etninės grupės tapatybės išlaikymui yra svarbu išlaikyti identiteto ribą, net jeigu kultūriniai riboženkliai angl. Grupės gali išlikti tik tuo atveju, jei jos išlaiko kultūrinius skirtumus ir ženklus, kurie skiria jas nuo kitų grupių.
Nors žmonės gali stipriai skirtis grupės viduje, jeigu jie aiškiai deklaruoja priklausą vienai grupei ir atsiriboja nuo kitos, šis jų atsiribojimas gali būti tyrimo objektas ten pat; 15— Nors šios Bartho mintys parašytos prieš pusę amžiaus, tačiau, pasak šiandienos antropologų, identiteto ribos ne tik nepraranda savo aktualumo, bet įgauna vis naujų formų.
Dabar socialinių mokslų atstovai kalba ne tik apie ribas tarp kultūrų, bet ir tarp rasių, lyčių, imigrantų ir vietinių gyventojų, skirtingų visuomenės sluoksnių, profesijų Lamont and Molnár ; Žmonių tapatinimasis su kažkuo ir prieš kažką yra identiteto prieigos, kuria remiamasi šiame tekste, esmė.
Bendra informacija apie klimato kaitą
Identitetas visada yra dinamiškas — kuriamas čia ir dabar Čiubrinskas ; Identiteto tyrinėtojai akcentuoja, kad identitetas sudėlioja praeitį į nuoseklų pasakojimą apie save Friedman ;padeda suvokti savo dabartinę situaciją visuomenėje ir kurti planus ateičiai.
Būtent žmogaus pasakojami naratyvai apie savo gyvenimą ir bendruomenę, kurioje jis gyvena, yra vienas iš stabiliausių identiteto dėmenų, palyginti mažai kintantis bėgant laikui Bruner ; Naratyvai, sujungdami socialinius santykius ir įvykius į nuoseklų pasakojimą, kuria prasmingą pasaulį, kuriame išryškėja ir identiteto ribos. Dauguma antropologų nuoseklų ir prasmingą praeities pasakojimą, kartu su kitais kultūriniais ženklais, mato kaip vieną iš esminių identiteto elementų, padedančių brėžti ribas tarp žmonių Schröder ; Pasakodamas savo gyvenimo istoriją asmuo nori parodyti klausytojui savo praeities versiją, kaip jis ją supranta.
Deja, dažnai šių naratyvų tikrumas ar dirbtinumas negali būti patikrintas, todėl tyrėjui belieka pasitikėti naratyvą pasakojančio žmogaus autoritetu Smith and Watson ; 7.
Reikia pripažinti, kad antropologijoje nėra nusistovėjusios vienos naratyvo sampratos ten pat. Bendriausia prasme naratyvas yra suprantamas kaip dabarties pasakojimas, kuriame praeities, dabarties ir ateities įvykiai sąmoningai yra sudėliojami tokia tvarka, kad įgautų vietinis išlaikyti žmogaus ir suteiktų informacijos apie asmenį ar įvykį, apie kurį kalbama Sandelowski ; Iš pateiktų teorinių pastebėjimų matyti, kad tapatybės naratyvų, būdingų Šalčininkų rajono žmonėms ir reprodukuojamų jų bendruomenėse, analizė gali padėti geriau suprasti, kaip konstruojama riba tarp vietinių ir nevietinių žmonių.
Metodologija Etnografinį tyrimą atlikau Šalčininkų rajone. Statistikos departamento duomenimis, m. Etnografinis tyrimas vyko — m. Kitais metų laikais vykdytas stebėjimas dalyvaujant masiniuose renginiuose, miesto ir kaimų šventėse, religinėse šventės atlaiduose, reguliariai dalyvavau Šv.
Taip pat atvažiuodavau vienai ar kelioms dienoms atlikti iš anksto suderintų interviu su informantais. Lauko tyrimų metu kalbėjausi ir atlikau biografinius interviu su krašte gimusiais ir augusiais žmonėmis. Interviu atlikti šiose gyvenvietėse: Dieveniškėse kalbinta 20 informantųEišiškėse 18Šalčininkuose 12Kalesninkuose 8Poškonyse 5Jančiūnuose 5Ureliuose 3Turgeliuose 2Rimašiuose 2Dailidėse 2Jašiūnuose 1Paturyje 1.
Iš viso buvo kalbinti 79 informantai — 29 vyrai ir 50 moterų. Iš moterų pradinį išsilavinimą turėjo 8, pagrindinį — 6, vidurinį — 11, aukštesnįjį ir aukštąjį — Iš vyrų pradinį išsilavinimą turėjo 1, pagrindinį — 5, vidurinį — 8, aukštąjį — Toliau tekste pateikiant iš vietinis išlaikyti žmogaus gautą medžiagą nurodoma žmogaus lytis V — vyras, M — moterisamžius ir vietovė, kurioje surinkta informacija.
Tyrime dalyvavę žmonės priklauso įvairioms kartoms. Šiame straipsnyje karta suprantama kaip socialinis junginys, kai tai pačiai kartai priklausantys žmonės pasižymi bendra vietinis išlaikyti žmogaus patirtimi, kuri suformuoja panašią žmonių vietinis išlaikyti žmogaus vietinis išlaikyti žmogaus elgseną Žilinskienė ir kt. Istorinės patirtys, kurias prisimena šie žmonės, stipriai veikia jų turimą identiteto ribos suvokimą, kuris yra šio tyrimo objektas.
Nors istorinių patirčių ir ribos brėžimo ryšys bus išsamiau analizuojamas kitose straipsnio dalyse, čia galiu trumpai įvardyti tris kartas pagal jų istorines patirtis: 1 Antrojo pasaulinio karo, pokario ar net tarpukario patirtis turintys žmonės; 2 veiksminga tepalas iš sąnarių skausmas, kurios pasaulėvaizdis susiformavo sovietiniu laikotarpiu, ir 3 karta, užaugusi nepriklausomoje Lietuvoje ir nepamenanti sovietinio laikotarpio.
Iš tyrime dalyvavusių informantų 16 priklauso pirmajai kartai, 44 — antrajai ir 19 — trečiajai. Atlikdamas lauko tyrimus vartojau lietuvių, lenkų, rusų kalbas.
Mokslo ir technologijų pasaulis :: modek.lt
Pokalbio pradžioje, jei iš anksto nežinojau, kokia kalba informantas dažniausiai kalba kasdienybėje, visada paklausdavau, kokia kalba jam yra patogiausia bendrauti, ir interviu vykdavo ta kalba.
Kalbintų žmonių pasisakymus išverčiau į lietuvių kalbą. Esminius terminus, kurie geriausiai parodo žmogaus identifikavimąsi ir ribos brėžimą tarp vietinių ir nevietinių, pateikiu originalo kalba ir skliausteliuose juos išverčiu į lietuvių kalbą. Vartojamos santrumpos nurodo, iš kokios originalo kalbos išverčiau žmonių pasisakymus rus. Ši kalba neturi aiškių gramatinių taisyklių, joje, priklausomai nuo kiekvieno kalbančiojo ir situacijos, yra maišomi lenkų, rusų, baltarusių, lietuvių kalbų žodžiai, leidžiantys lengviau perteikti mintį.
Reikia pripažinti, kad aš nemoku šios tarmės, tačiau dėl jos panašumo į lenkų, rusų kalbas ir vartojamų lietuviškų žodžių pokalbio metu pavykdavo suprasti, ką pašnekovas nori pasakyti. Savo ruožtu aš į šiuos žmones kreipiausi lenkiškai ar rusiškai.