Tarp įrodytų juosmens skausmus skatinančių veiksnių taip pat yra būklės, keičiančios stuburo linkius, pavyzdžiui, nutukimas ir nėštumas. Skausmo išplitimas į kairįjį petį, ranką, pomentinę sritį yra tipiškas, nes tai atspindžio skausmas tuose pačiuose kaip ir širdies autonominė inervacija Th3—Th6 segmentuose. Nugaros skausmas kairėje pusėje gali skirtis nuo sunkumo, intensyvumo, periodiškumo ir apšvitos iki kitų kūno dalių.

Plaučių pusmėnulinis plautinis vožtuvas Triburis vožtuvas Širdies sienos sluoksniai[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Širdies sieną sudaro trys sluoksniai: išorinis serozinis sluoksnis — epikardas epicardium — širdiplėvės vidinis lapas, kuris suaugęs su miokardu ir jį dengia.

Kas yra kairėje pusėje. Stiprus skausmas vyrams

Sudarytas iš skaidulinio jungiamojo audinio plokštelės, kuri yra išklota mezotelio. Tai pats storiausias širdies sluoksnis. Jo storis yra tiesiogiai proporcingas širdies kameroms tenkančiam krūviui. Storiausias yra kairiojo skilvelio sienos miokardas apie 15 mmplonesnis — dešiniojo skilvelio 8 mm ir ploniausias prieširdžių 4 mm.

Endokardą sudaro: endotelis; purus jungiamasis audinys; mioelastinis sluoksnis; poendokardinis sluoksnis. Žmogaus širdies kameros[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Žmogaus širdis susideda iš 4 kamerų: dviejų skilvelių ir virš jų — dviejų prieširdžių.

Širdies pertvara dalija širdį į kairiąją arterinę ir dešiniąją veninę puses. Dešinysis prieširdis atrium dextrum — į jį įteka abi tuščiosios venoskurios iš viso organizmo atneša veninį kraują. Dešinysis skilvelis ventriculus dexter — iš jo išeina plautinis kamienas truncus pulmonaliskuris nuneša veninį kraują į plaučius.

Skilvelio siena mm storio, susitraukdamas išstumia kraują į plaučius mažąjį kraujotakos ratą ; Kairysis prieširdis atrium sinistrum — į jį atsiveria keturios plautinės venoskuriomis teka deguonimi įsotintas kraujas arterinis iš plaučių.

Skausmas krūtinės ląstos plote: kokių ligų simptomas

Kairysis skilvelis ventriculus sinister — iš jo išeina aortaper kurią kraujas pasklinda po visą kūną į didįjį kraujotakos ratą ; Žmogaus širdies vožtuvai[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Dešinįjį skilvelį nuo prieširdžio skiria anga ostium atrioventriculare dextrumkurios kraštuose tvirtinasi triburis vožtuvas valva tricuspidaliskairįjį skilvelį nuo prieširdžio — dviburis mitralinis vožtuvas valva bicuspidalis.

Burių konstrukcija neleidžia kraujui tekėti atgaline kryptimi. Tarp skilvelių stiprus skausmas kairėje viršūnės iš jų išeinančių arterijų dar yra pusmėnuliniai vožtuvai. Pusmėnulinį vožtuvą sudaro trys audinio kišenės, o kiekviena kišenė savo forma primena pusmėnulį.

Plaučių pusmėnulinis vožtuvas išsidėstęs tarp dešiniojo skilvelio ir plaučių arterijos. Aortos pusmėnulinis vožtuvas yra tarp kairiojo skilvelio ir aortos.

Kairėje pusėje skauda cistitą

Širdies vožtuvas yra jungiamojo audinio darinys, kilęs iš embrioninių mezenchimos ataugų, vadinamų širdies vamzdeliais. Vožtuvų lapeliai, uždarantys vožtuvą, stiprus skausmas kairėje viršūnės labai ploni ir lankstūs, tačiau yra atsparūs didelėms apkrovoms. Jie sudaryti iš 3 sluoksnių — pluoštinės,ventrikuliacinės ir akytosios spongiosa.

• Traumos iš pėdos sąnarių
• questions in db
• Kairioji nesukurtų organų dalis - gimdos, duoklė moterims ; Kairėje poruotų vidaus organų moterų ir vyrų, taip pat inkstų dalis.
• Kas prieskoninės žolės pagalba sąnarių ligomis

Šie sluoksniai skiriasi tarpląstelinio užpildo komponentų kolagenoelastinoproteoglikanų ir kitų molekulių kiekiu ir sandara. Širdies vožtuvų lapeliuose yra dviejų pagrindinių tipų ląstelių : vožtuvų endotelinės ląstelėsdengiančios vožtuvų lapelių paviršių, ir vožtuvų intersticinės ląstelėsdaugiausiai aptinkamos spongiosa sluoksnyje, tačiau randamos ir kituose. Vožtuvų lapeliuose dar yra nedaug lygiųjų bei širdies skersaruožių raumenų ir nervinių ląstelių.

Širdies kraujagyslės[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Širdį maitina dešinioji ir kairioji vainikinės arterijos arteria coronaria dextra, arteria coronaria sinistra.

Jos atsišakoja nuo aortos pradžios, lyg vainikai apsupa širdies sienas ir išsiraizgo įvairiose širdies struktūrose. Dešinioji vainikinė arterija — leidžiasi tarp plaučių kamieno ir dešiniosios ausytės ir suskyla į smulkesnes šakas, kurios aprūpina krauju dalį dešiniojo prieširdžio ir skilvelio sienų. Kairioji vainikinė arterija — leidžiasi tarp plaučių kamieno ir kairiosios ausytės.

Ties vainikine vaga ji suskyla į priekinę tarpskilvelinę ir apsukinę šakas, kurios aprūpina krauju likusią širdies dalį.

Širdies darbas[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Širdis dirba cikliškai. Kiekvieną ciklą sudaro staigus susitraukimas — sistolė systolekuri yra darbo fazė, ir ilgas atsipalaidavimas — diastolė diastole — poilsio fazė. Pirma susitraukia prieširdžiai, po to — skilveliai.

Diastolės trukmė sąlygoja pulso greitį. Sveika širdis stiprus skausmas kairėje viršūnės susitraukia plaka k.

Plakimas greitėja dirbant, karščiuojantsusijaudinus. Per parą širdis sutvinksi apie kartų. Per sistolę, susitraukiant širdies raumeniui, iš dešiniojo skilvelio veninis kraujas plūsta į plautinį kamieną, o iš kairio arterinis — į aortą.

Skausmas, skelbiantis apie vėžį: limfomos pranašai gali būti į gripą panašūs simptomai

Per diastolę į skilvelius vėl priplūsta kraujo arterinio iš plaučių ir veninio iš viso organizmo. Per minutę širdis išstumia apie litrus kraujo.

Tinkamą prieširdžių ir skilvelių susitraukimo seką sąlygoja širdies laidžioji sistemasusidedanti iš tam tikrų raumens ląstelių, kurių vienos sukelia, o kitos perduoda nervinį impulsą. Tuščiosios venos sienoje prie angos į dešinį prieširdį yra sinusinis mazgas, dešinio prieširdžio sienoje, prie triburio vožtuvo, — prieširdinis skilvelio mazgas. Sinusinis mazgas vadinamas širdies ritmo vedliu, nes sukelia susitraukimo impulsą ramybėje k.

Smulkiausios pluošto šakelės perduoda impulsą gebančioms susitraukti širdies raumenų ląstelėms. Širdies automatija tokia tobula, kad tam tikromis sąlygomis širdis gali ilgai plakti atskirta nuo organizmo.

Kirmėlinės ataugos viršūnė gali būti nukreipta įvairiomis kryptimis. Skiriamos šios padėtys: a Dubeninė — nusileidžia į mažąjį dubenį. Neretai apendicitu susergama, kai į žarnos spindį patenka žarnų turinys, gleivės, išmatų akmenų.

Ši savybė palengvina širdies persodinimą. Sinusinio mazgo ritmui sutrikus aritmijaširdis plaka lėtesniu prieširdinio skilvelio mazgo 40 k. Širdis gali plakti ne tik rečiau kaip 60 k. Širdis plaka tuo dažniau, kuo daugiau organizmui reikia kraujo jame esančio deguonies ir kuo mažiau širdis jo išstumia per sistoles. Ekstrasistolė[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Jeigu jaudinimas kyla ne Sinusiniame mazge, toks jaudinimo židinys vadinamas ektopiniu, iš kurio kilęs jaudinimas dažniausiai sukelia ekstrasistoles.

Ekstrasistolė — tai papildomas širdies susitraukimas, sukeltas ne Sinusiniame mazge susidariuso veikimo potencialo. Po ekstrasistolės visada seka ilgesnė diastolė — kompensacinė pauzė. Kai iš Sinusinio mazgo atsklinda kitas impulsas, širdis jau būna absoliučiame refrakteriniame periode, nes jau būna įvykusi jei visi kaulai ir sąnariai yra skausminga, todėl ji nereaguoja į iš Sinusinio mazgo atplitusį jaudinimą ir širdies susitraukimas neįvyksta.

Širdies darbas vertinamas pagal išstumiamo kraujo kiekį: per sistolę — sistoliniu kraujo tūriu apie 70 mlper minutę — minutiniu kraujo tūriu apie 5 l. Paprastai širdis išstumia kraują mmHg spaudimu. Širdies dėsnis Franko-Starligo dėsnis [ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Širdis gali pati, t.

Juosmens skausmas

Heterometrinis mechanizmas: Kuo daugiau kraujo diastolės metu priteka į širdį, tai tuo stipriau širdis susitraukia sistolės metu. Homeometrinis mechanizmas. Suplūdęs kraujas dirgina po endokardu esančius intramuralinius ganglijus, tuomet skatinamas kalcio jonų išmetimas iš sarkoplazminio tinklo saugyklų.

Širdies endokrininė funkcija[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Prieširdžių miokarde yra granulių, kurios gamina hormoną — prieširdžių natriurezinį peptidą. Širdies ligos[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Krūtinės angina stenokardija — trumpalaikis krūtinės skausmas, dėl sumažėjusio širdies raumens miokardo aprūpinimo krauju sutrikimo miokardo deguonies poreikis didesnis nei atnešama su krauju.

Naktimis tirpstančios rankos - riešo kanalo sindromas.

Kitaip sakant, skausmas krūtinėje atsiranda tuomet, kai širdies raumuo gauna nepakankamai deguonies. Tai yra tipiškas koronarinės širdies ligos, t.

Skausmas dešinėje hipochondrijoje, priežastys ir galimos ligos

Nestabilioji krūtinės angina — ūminis sindromas, kurio metu širdies raumuo nepakankamai aprūpinamas krauju miokardo išemija. Šis sindromas yra daug pavojingesnis nei stabilioji krūtinės angina, nes yra nenuspėjamas, kintantis ir gali baigtis miokardo infarktu ir mirtimi.

Aortos stenozė — širdies yda, kurios metu susiaurėja aortos anga. Tai dažna širdies yda, pasireiškianti dažniausiai dėl aterosklerozės pagyvenusiems žmonėms.

Rečiau gali būti įgimta aortos vožtuvų stenozė. Prieširdžių virpėjimas — širdies ritmo sutrikimas, viena dažniausių širdies patologijų. Prieširdžių virpėjimu dažniau serga vidutinio ir vyresnio amžiaus, o dažniausiai — senyvo amžiaus žmonės.

• Po tempimo skauda sąnarius ką daryti
• Širdis – Vikipedija
• Stuburo slankstelis.
• Gydymas atotrūkis alkūnė raištis

Tai būsena, kai nėra normalaus prieširdžių susitraukimo, jų veikla būna chaotiška. Širdies permušimai — priešlaikinis širdies susitraukimas. Širdies permušimai, arba ekstrasistolės — tai dažniausiai pasitaikanti širdies aritmija neritmiškumas. Širdies nepakankamumas ŠN — patologinė būklė, sindromas, kai širdies skilveliai nebesugeba išstumti kraujo į mažąjį ar didįjį kraujotakos ratus.

Tai labai dažna patologija, ja serga apie dešimtadalis vyresnio amžiaus žmonių. Klasifikuojamas įvairiai — ūminis ir lėtinis, kairiojo, dešiniojo ir abiejų skilvelių, sistolinį ir diastolinį. Širdis ir jos dalys Miokardo infarktas — negrįžtamas širdies raumens ląstelių pažeidimas, širdies smūgis, kurį sukelia užsitęsusi išemija nutrūkęs aprūpinimas krauju ir deguonimi. Tai viena dažniausių mirties priežasčių. Pastaruoju metu miokardo infarktu stiprus skausmas kairėje viršūnės vis daugiau jaunų žmonių — daugėja pacientų vos perkopusių 30 metų.

Išeminė širdies liga — širdies raumens funkcijos sutrikimas, atsiradęs dėl sumažėjusio aprūpinimo krauju. Gali būti ūminė ir lėtinė.

Apie ūminį apendicitą

Dažniausiai liga būna lėtinė, bet gali būti ir ūminė. IŠL dažniausiai serga vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės. Miokarditas — širdies raumens uždegimas.

Sukelia įvairūs veiksniai. Aterosklerozė — svarbiausia ne tik koronarinės širdies ligos, bet ir galvos smegenų, kojų ir kitų organų susirgimų priežastis.